- paminkas
- 2 ×pamiñkas sm. (2) 1. žr. 2 paminka: Paminkan mano darykiat Mž371. Duoną ir vyną ... ant ... paminko jumus priimat Mž140. Apaštalams paliko mielą pakajaus paminką Mž302. [Tas sakramen tas] yra tikruoju paminkù gyvatos amžinos DP135. Paminkeliui man vyras prieš mirtį padarė šaudyklelę Ml. 2. prisiminimas, dėmesio atkreipimas: Kolei čia gyveno, paminko nobažnumo neturėjo DP550.
Dictionary of the Lithuanian Language.